BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Klaustukas

Per pastaruosius keletą mėnesių supratau labai daug apie savo elgesio, savo mąstymo šablonų prigimtį, prisiminiau nemažai įvykių gyvenime, kurie turėjo ar galėjo turėti įtakos mano asmenybei. Tiesa, yra dar vienas klaustukas, kurio nerandu kur uždėti - o uždėti kažkur labai norisi, kadangi tokiu būdu galėčiau turėti klausimą, į kurį tereikėtų atsakyti.

Tas klaustukas yra pojūtis, kurį galėčiau apibūdinti kaip karšto vėjo gūsį, pereinantį per visą nugarą. Dažniausiai pajuntu tai stuburo centre, ir vėliau pojūtis pakyla į viršų, iki pečių. Negana to, dar imu prakaituoti, padidėja širdies ritmas, ženkliai sulėtėja reakcija ir mąstymas, kadangi, neišvengiamai, didelė dalis dėmesio nukeliauja būtent į tai, kaip tuo metu jaučiuosi.

Man pavyko atsekti keletą standartinių situacijų, kuriose dažniausiai pajuntu šią kūno reakciją. Pirma - žiūrint tam tikrą mokomąjį video arba klausant audio įrašo apie saviugdą. Taipogi - netikėtai atsiradus galimybei susitikti su kokiu nors nepažįstamu žmogumi. Dar ši reakcija mėgsta “pasireikšti” man tiesiog medituojant ir bandant sukoncentruoti dėmesį į savo vidų.

Aš tikiu, kad po šia reakcija slepiasi tam tikras labai nemalonus įsitikinimas, tam tikra skaudi idėja, kurią įgavau ankstyvojoje vaikystėje, ir dabar, kuomet mano pasąmonė atranda kokį nors ryšį tarp šiuo metu gaunamos informacijos ir tarp tos situacijos, kuri kadaise sukėlė stiprų diskomfortą, įvyksta būtent ši reakcija. Norėčiau į ją žiūrėti kaip į žaizdą - jeigu skauda, vadinasi kūnas duoda signalą, jog reikia atkreipti dėmesį, saugoti nuo tolesnio pažeidimo ir, žinoma, gydyti. Tik va, ką daryti, jeigu negali suprasti kur tiksliai skauda, ir dėl ko?

Pastaruoju metu sužinojau keletą praktikų (tokių, kaip “Choose again” ar “Internal Family Systems”), kurios galėtų padėti tokiose situacijose kaip ši, tačiau nors pastebėjau rezultatą naudodamas šias praktikas darbui su kitais savo įsitikinimais, prie šio klaustuko nepriartėjau nė per žingsnį.

Galiu bandyti spėlioti, jog, gaudamas naujos informacijos, suprantu, jog nežinau to ar ano, o kažkuri mano dalis tiki, jog gaunamą informaciją jau turėčiau žinoti; arba pasireiškia tam tikras įsitikinimas, jog neturėsiu pakankamai vertės tol, kol nežinosiu pakankamai. Galbūt po kontakto su naujais žmonėmis baime iš tiesų slepiasi nerimas, jog mano žodžiai ir veiksmai bus paneigti, nepripažinti - vėlgi, pasąmoningai turint įsitikinimą, kad mano veiksmai ir žodžiai yra AŠ. Ir vis dėlto, nesijaučiu taip, tarsi tai būtų visiškai išreikšta problema. O net jei tai ir būtų didelė dalis problemos, negaliu suprasti kur ir kada mano gyvenime įvyko kažkas, kas davė pradžią šiems įsitikinimams. Taigi, nėra klausimo. Yra tik klaustukas.

Patiko (4)

Rodyk draugams

Rašyti komentarą

Privaloteprisijungti, kad galėtumėte parašyti komentarą.