BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Darbo kultūra

Situacija paprasta. Ryte sugalvojau užlėkti susimokėti už internetą. Buvo kelios minutės iki 9 ryto, puikiai žinojau, kad dirba lygiai nuo 9, tačiau moteriškės jau sėdėjo vietose, tad natūraliai pagalvojau, jog nekils jokių problemų mane aptarnauti. Ne. Gavau atsakymą, kad darbas prasideda lygiai 9, buvau paprašytas atsisėsti ir luktelėti iki darbo pradžios, ir dar gavau pasiūlymą peržvelgti darbo laiką. Vėlgi, tikrai viską suprantu, čia mano kaltė, kad paskubėjau ir tokiu būdu netgi parodžiau šiokią tokią nepagarbą jų taisyklėms. Viskas čia būtų tvarkoj…

…Jeigu nebūtų absurdiška, žinant tai, kas vyko per sekančias 4-5 minutes. Aptarnauti turėsianti moteriškė išdidžiais, lėtais gestais ėmė traukti po vieną dokumentų lapą ir dėlioti juos ant stalo, vėliau pakoregavo lemputės pasvirimo kampą, vėliau kiek įmanoma grakščiai ją įjungė, tuomet kelis milimetrus pastūmė telefoną, pasitaisė savo uniformą ir, galiausiai, vos išmušus “lemtingajai” 9:00:00 sekundei, savo susierzinimą veide konvertavo į malonią “client-oriented” šypseną ir gyvybingu balseliu pasisveikino bei pasiteiravo, kuo galėtų man padėti.

Galėjo įsipilti arbatos iš atsinešto termoso. Galėjo pasikalbėti su už 30 centimetrų sėdinčia kolege. Galėjo, galų gale, palošti “minesweeper” per savo kompą. Bet ne - ji ruošėsi darbui. Ji darė tai, ką turėtų daryti kiekvienas darbuotojas, gyvenantis absoliučiai nepriekaištingai produktyviame pasaulyje, kuriame tau atlyginimą mokėtų ne tik už darbo rezultatą, bet ir už tai, kaip efektyviai judi, mąstai ar net kvėpuoji. Juokais ėmiau svarstyti, kad gal už tokį papildomą darbą - graudžiai beprasmišką “pasiruošimą” - ji ir gauna kokią premiją? O gal jai tiesiog nuoširdžiai, be jokių paslėptų motyvų patinka taip elgtis?

***

- Dukrele, kuo norėtum būti užaugusi?

- Užaugusi norėčiau būti savo pačios darbu, tėti.

Rodyk draugams

Racionalumas ir iracionalumas.

Sąvokos.

Ketvirtą ir paskutinę Jungo požymių dichotomiją sudaro racionalumas/iracionalumas. Remiantis labiausiai paplitusiu apibrėžimu racionalumas suprantamas kaip gebėjimas mąstyti bei priimti tikslingus sprendimus, o iracionalumas - nesuvokiamas protu. Socionikoje, kurią mes šiame straipsniuke ir aptarinėjame, šių sąvokų reikšmės skiriasi iš esmės. Trumpai tariant, manysime, jog racionalumas - tai kryptingumo sinonimas, kai iracionalumas - sąvoka, reikšme artima reaktyvumui. Apžvelkime šiuos požymius plačiau. Skaityti toliau ‘Racionalumas ir iracionalumas.’ »

Rodyk draugams

Etikos testas benamiui

Situacija: matai pilną atliekų konteinerį bei kolegos, atidavuso paskutines jėgas po jį naršant, lavoną. Kurį pirmą apieškosi?

Rodyk draugams

Logika ir etika.

Sąvokos

Trečiąją Jungo požymių dichotomiją sudaro logika ir etika. Šios sąvokos taipogi yra dar ir pavadinimai žiloje senovėje atsiradusių filosofijos mokslo atšakų, nagrinėjančių mąstymo bei elgesio ypatumus. Nors tikiu, jog straipsnis neprieštaraus skaitytojo logikos bei etikos suvokimui, turiu pabrėžti, jog toliau aptarinėsiu socioninį informacijos metabolizmą. Kitaip tariant - kalbėsiu apie tai, kaip žmogaus smegenys priima ir apdoroja loginę bei etinę informaciją, o ne apie tai, kas nagrinėjame logikos bei etikos moksluose, nors tai ir gali glaudžiai sietis tarpusavyje.

Skaityti toliau ‘Logika ir etika’

Rodyk draugams

J.Harden’o progresas gynyboje

Praeitais metais žaisdamas tiek Hiustono “Rockets” klube, tiek JAV nacionalinėje rinktinėje James’as Harden’as susilaukdavo nemažai kritikos dėl visiškai ignoruojamos gynybos. Žemiau esančiame epizode iš rungtynių prieš “Knicks” pastebime, jog šiemet ponas Harden’as jau ginasi:

Rodyk draugams

Lauk, išdavike Ilgauskai!

ilgauskas

Vistik pavyko atgauti blog’o slaptažodį, tad turbūt ir pratęsiu savo saviraišką čia. Jeigu kas nematėte mano įrašo medium.com svetainėje, siūlau apsilankyti bei patiems susikurti paskyrą - tai tikrai maloniai nustebinusi platforma, turinti patogią vartotojo sąsają, gražią išvaizdą bei malonų vartotojų aptarnavimą. 5/5.

Gi kur kas mažesnio mano įvertinimo susilauks “tėvynės išdaviku” kai kurių tautiečių vadinamas Ž.Ilgauskas. Trumpai tariant - šis žmogus pamynė mūsų visų pagarbą! Neabejoju, kad dauguma skaitytojų man pritars, jog Ilgauskas nusipelno ne tik prarasti teisę vadintis lietuviu, bet ir pabuvoti klasikiniame Linčo teisme. Tame tikrame, be kabučių; su akmenimis, lazdomis ir kitu stuff.

Skaityti toliau ‘Lauk, išdavike Ilgauskai!’ »

Rodyk draugams

Dar apie socioniką. Norėjau nedaug, bet gavosi įprastai.

Laukiam, laukiam straipsniuko apie logiką/etiką, bet jo kaip nėra, taip nėra. Iš tiesų visai apie jį pamiršau, o niekas ir nesiteikė priminti. Neslėpsiu, jog paskutiniu metu pati socionika - tiek praktinė, tiek teorinė - išėjo iš mano dėmesio zonos. Šįkart pasistengsiu aprašyti ne kodėl taip nutiko, bet kodėl naivu tikėtis, kad taip anksčiau ar vėliau nenutiks.

Skaitykite daugiau!

Rodyk draugams

Šypsena praeiviams. Eksperimentas.

angry
Kažkaip labai tingiu paskutiniu metu kur nors keliauti autobusu. Dažniausiai ir užtrunka minute ar dviem ilgiau, nei einant, o dar ir laukt jo tenka, kartais, visai nemažai. Natūralu, kad keliaudamas pėsčiomis, ypatingai ryte, prasilenkiu su labai nemažai tautiečių. Kažkuriuo metu pradėjau daryti tokį “prijomą” - be priežasties išsišiepiu ligi ausų ir tokia pastovia mina keliauju savo keliais, kartais užmesdamas akį į praeivius ir atkreipdamas dėmesį į jų reakcijas. Šiandien gi sugalvojau padaryti šiokią tokią rezultatų suvestinę. Žinoma, nepaminėsiu daugumos - t.y. tų žmonių, kurie su manimi prasilenkė nuleidę akis arba paskandinę jas mobiliajame įrenginyje; mane gi domino bent minimalia reakcijos dovana galintys pasigirti piliečiai.

* Dvi paauglės, viena įtari, kita žiauriai pikta, kažkuri jų, vos atsidūrusi už mano nugaros, garsiai sušnypštė - spėju, jog piktoji.
* Vidutinio amžiaus moteriškė, ėjo liūdna, pakėlusi akis pažiūrėjo liūdnai ir, drįstu spėti, vėliau ir nuėjo su liūdesiu veide. Kažkas matyt negerai. Arba normalu.
* Šiek tiek vyresnis už mane vyrukas, oficialaus rimtumo veidas, vos į mane žvilgtelėjęs nusuko akis į priešingą pusę.
* Simpatiška akinuota mergina, neutralus veidukas, galbūt man ir pasirodė, bet… lyg ir nežymiai šyptelėjo. Jėė!
* Agoniškos mimikos neaukšta moteriškė. Absoliučiai jokio veido raumenų judesio mane pamačius.
* Senutė paraudusiu liūdnoku veiduku. Žiūrėjo žiūrėjo - akys šalin. Nieko naujo.
* Dar viena senutė. Pamačiusi mane prisimerkė. Bet ne piktai - labiau įtariai.

Rezultatų iš esmės tik tiek. Kaip jau minėjau, didžioji dalis praeivių apie mano egzistavimą nė nesužinojo - galbūt nujautė, kad dalyvaus kažkokiame tyrime, ir pasyviai nuo to “nusiplovė”. Ech. Ko gero dokumentuosiu savo eksperimentą ir toliau - kurią nors “vaisingesnę” dieną. Visus skaitančius šį įrašą norėčiau paskatinti tokį pat bandymą atlikti patiems. Bent vieną kartą. Blogiau juk nebus (nebent pakliūsite prasilenkti su ta piktoka mergina, kuri kitą kartą gali jau ir nebesusivaldyti ir trenkti antausį už jūsų pseudo-gerą nuotaiką). O šiaip šypsena juk nemokama, nekenksminga, o dar ir turi tam tikrą abstrakčiai teigiamą efektą… Ar visgi kažko aš čia nesuprantu?

Rodyk draugams

Kodėl apsimoka turėti 6 pirštus?

Ar yra kada nors tekę gimti su šešiais pirštais ant rankų? Jeigu ne, štai 10 priežasčių, kodėl šešiapirščlastinė operacija - kaip tik tau! ;)

1) Kai tavęs močiutė paklaus, kiek nori blynų, o tavo burna tuo metu bus pernelyg užsiėmusi anksčiau iškeptų blynų kramtymu, galėsi iškelti abi rankas ir praplėsti savo prašomo blynų skaičiaus limitą nuo 10 iki 12.
2) Galėsi užsisakyti/pasigaminti ir nešioti netradicinio dydžio kastetus.
3) Nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažylis… Gi savo extra pirštą galėsi pavadinti, kaip tik tau norėsis. Aš jį pavadinčiau Holokausto Prakeiksmu. Šiaip.
4) Turėsi net du vidurinius pirštus, kuriais galėsi kam nors parodyti savo nemeilę amerikietišku stiliumi - tik dvigubai stipriau, nei įprastai.
5) Mylimą žmogų galėsi graibyti 20% intensyviau, nei dabar.
6) Kaskart, kai koks nemalonus bičas priėjęs sakys “Duok penkis!”, turėsi teisę jį ignoruot nesuprasdamas, ką jis turi omenyje.
7) Jeigu kada nors pamesi pirštines, didelė tikimybė, jog jas greitai atgausi - net ir aplinkiniuose rajonuose visi turėtų žinoti, jog jos priklauso tau.
8) Sakoma - yra žmonių, kurie juokiasi net jei jiems kas nors parodo pirštą. Galėsi parašyti mokslinę disertaciją apie tokių žmonių elgseną, kuomet jiems parodomi šeši pirštai.
9) Jei ir įmanoma ką nors mirtinai užkutenti, tavo šansai tai padaryti bus didesni nei kieno nors kito.
10) Jeigu kada nors šeštieji pirštai atsibos, galėsi juos amputuoti ir parduoti Juodojoje rinkoje. Arba atiduoti labdarai - jei turi gerą širdį.

Rodyk draugams

Cirkas

Šiandien pamačiau reklaminį lapelį, kuriame buvo kvietimas apsilankyti cirke. Pagalvojau - kuo gi jų cirkas galėtų būt įdomesnis už tą, kuriame tenka gyvent pačiam? Gi pažiūrėkim:

1) Dirbtinos šypsenos, vaikiško lygio juokeliai, nuo alkoholio ištinusios ir paraudusios girtuoklių nosys. Klaunų prisižiūriu kasdien - ir pačių įvairiausių.

2)
- Tu bukas kaip koks asilas!
- O tu storas lyg dramblys!

Gyvūnų pasirodymus taip pat tenka stebėti dažnai. Tame reklamuojamame cirke dar nepamatysi, kaip gyvūnai pešasi. Mūsiškiame cirke tai pasitaiko neretai.

3) “Va, žiūrėk, kokį naują triuką išmokau! Sumažini algą savo firmos darbuotojams ir susikratai papildomą “štukikę” į banką! Tada į kišenę! Ir vėl iš naujo!”

Žongliruojančių svetimais pinigais taip pat Lietuvos cirke pasitaiko.

4) Tenka matyt ir artistus, balansuojančius ant lyno - bandančius išgyvent su minimalia alga ir išmaitint daugiavaikę šeimą. Šis triukas man asmeniškai yra vienas įspūdingiausių.

5) Linksmiausia mūsiškiame cirke stebėt ruonius, kurie visi vieningai kraipo galvas pagal kokio nors protingai atrodančio pono lazdelės judesius. Tai dažniausias pasirodymas. Tikrai turėjai bent kartą jį matyt, gal net jame gyvai dalyvaut!

Neee, neisiu į kitus cirkus. Man ir šitas patinka!

Rodyk draugams